Kauno „Žalgirio“ krepšininkas, 28-erių metų ir 203 cm ūgio amerikietis Travisas Watsonas džiaugiasi gyvendamas Lietuvoje, nepasiilgsta gimtosios Amerikos ir myli savo darbą, nors niekada nesvajojo būti krepšininku. Kažkada ir Jis buvo studentas, todėl, studentų laikraštis „SAVAS“ nusprendė pasidomėti T.Watsono studentiškais laikais bei krepšininko karjera.

- Ką jūs manote apie Lietuvą?

- Man ji patinka. Aš čia dirbu ir man iš tikrųjų patinka mano darbas.

- Ar tai reiškia, kad jums patinka visos šalys, kurių krepšinio komandose žaidžiate?

- Taip, nes man patinka mano darbas, taigi patinka ir šalis, kurioje aš dirbu.

- Papasakokite apie savo laisvalaikį. Ką jūs veikiate Kaune? Gal turite savo mėgstamą vietą, kurioje lankotės?

- Mano laisvalaikis nėra kažkuo ypatingas: aš daug miegu, retai kur išeinu, nes man labiau patinka šiluma, o ne šaltas Lietuvos klimatas. Mano gimtojoje Virdžinijoje oras visiškai kitoks – ten nėra taip šalta kaip Lietuvoje. Gyvenau prie jūros, taigi ten klimatas švelnesnis. O jei kalbėtume apie barus, tai ne, neturiu mėgstamos vietelės, kurioje dažnai lankyčiausi.

- Ką jūs manote apie tradicinį lietuvišką maistą? Ką esate ragavęs?

- Pirmiausia, man patinka ragauti naujus patiekalus. Esu ragavęs daug sriubų ir jos man patiko. Tačiau kiti lietuviški patiekalai, tokie kaip cepelinai man neimponuoja, todėl komandos draugai manęs dėl to nemėgsta (juokiasi).

- O labiau mėgstate gaminti namie ar einate valgyti į viešojo maitinimo įstaigas?

- Tiesą sakant, man patinka ruošti valgį, todėl gaminuosi pats. Valgau daug vištienos, žuvies patiekalų. Taigi maitinuosi sveikai.

- Koks muzikos stilius jums patinka labiausiai?

- Labiausiai mėgstu 7-ojo dešimtmečio muziką, klausau Stevie Wonderio dainų ir kažko panašaus į jo kūrybą :)

- Tikriausiai jūs mėgstate dainuoti duše, tiesa?

- Žinoma, aš tikrai dainuoju duše, jei jūs tai norėjote išgirsti (juokiasi).

- Kokie nuostabūs mūsų krepšininkai – gamina valgį, dainuoja, džiaugiasi savo darbu! Na, o kokia jūsų profesija? Kokį universitetą baigėte?

- Baigiau Virdžinijos universitetą. Tai buvo nepakartojami studijų metai. Mokiausi antropologiją. Įgytos žinios man dabar, beje, labai naudingos, besirūpinant savo sveikata.

- Gal galėtumėte pasidalinti kokiu nors smagiu studijų laikų nuotykiu?

- Studijų laikais ne tik sportavau, bet ir grojau būgnais, ir, kartą, likus vos kelioms minutėms iki pasirodymo, pamečiau kažkur lazdeles. Tai per kelias minutes su draugu jas išsiskaptavome patys (juokiasi).

- Ar kada nors svajojote būti krepšininku?

- Ne.

- Apie kokią profesiją svajojote vaikystėje? Gal norėjote būti kosmonautu, vairuotoju ar gaisrininku?

- Vaikystėje norėjau būti gimnastu. Sportavau gimnastiką ir man tikrai gerai sekėsi. Bet, kaip matote, aš užaugau ne mažas vyrukas, tad svajonių apie šią sporto šaką teko atsisakyti.

- Krepšinio aikštelėje jūsų numeris 35. Ar šis skaičius jums turi simbolinę reikšmę?

- Skaičius 35 man reiškia, galbūt, tik tai, kad, norėčiau baigti savo krepšininko karjerą būdamas 35 metų.

- Kada pradėjote žaisti krepšinį? Kiek jums buvo metų, kai pirmą kartą įdėjote kamuolį į krepšį?

- Krepšinį pradėjau žaisti nuo septynerių metų, žinoma, tai dar buvo tik bandymai, nieko rimto, na, o sulaukęs dvylikos pirmąkart įdėjau kamuolį į krepšį.

- Ar kada nors svajojote žaisti NBA (JAV nacionalinė krepšinio lyga)? Kodėl?

- Jei atvirai, tai ne. Krepšinis buvo tik vienas iš daugelio mano užsiėmimų: žaidžiau dar ir futbolą, beisbolą, tad NBA nebuvo mano tikslas.

- Kodėl JAV iškeitėte į Europą?

- Tuo metu Europos krepšinio komandose buvo daugiau perspektyvų, gavau geresnių darbo pasiūlymų. Nauja patirtis, naujos galimybės bei kitoks gyvenimas, pasaulio pažinimas viliojo, todėl palikau savo gimtąją Ameriką ir atvykau į Europą. Keista, bet taip pat ir labai įdomu būti svetimšaliu.

- Kokie Jūsų ateities planai? Ką veiksite baigęs krepšininko karjerą? Galbūt siesite savo gyvenimą su antropologija?

- Pirmiausia tai ilsėsiuosi. O su antropologija nežadu sieti savo tolesnio gyvenimo. Žinoma, turėsiu kažkokį darbą.

- Ar pasiilgstate savo šeimos ir gimtosios Amerikos?

- Ne.

- Meluojate!

- Tikrai ne! Kodėl turėčiau ilgėtis? Aš skaniai valgau, gerai miegu, turiu mėgstamą darbą, ko gi daugiau reikia?

- Ar dažnai grįžtate į JAV?

- Ne, tai būna ne dažnai, nes retai atostogauju. Dažniausiai grįžtu keliskart per metus – vasarą, per Kalėdas. Mano šeima nedidelė, tačiau man tikrai svarbu švęsti Kalėdas kartu su ja. Per šias Kalėdas trumpai aplankiau mamą.

www.savas.lt